Prancūzija, XIX amžiaus pabaiga. Keturiasdešimtmetė Paryžiaus mokytoja Luiza Violet išsiunčiama į atokų kaimą, kur kasdienybę diktuoja metų laikai, žemė, derlius, o mokslas atrodo menkai svarbus kasdienėje kovoje dėl duonos. Padedama vietos mero, mokytoja pamažu pelno vaikų ir jų tėvų pasitikėjimą bei įsitvirtina bendruomenėje. Tačiau netrukus moterį pasiveja jos praeitis. Susidūrusi su priešiškumu ir išankstinėmis nuostatomis, Luiza neatsisako savo įsitikinimų, atkakliai gina tai, kuo tiki: žinios suteikia žmogui pasirinkimą ir laisvę.