PRARASTAS, PRARASTAS, PRARASTAS (1976) / LOST, LOST, LOST

Tris valandas trunkantis autobiografinis pasakojimas (nors šį žodį reikėtų vartoti atsargiai kalbant apie J. Meko filmus) apie imigranto gyvenimą JAV, o jei kalbėtume plačiau – visur. Kartais atrodo, kad konkreti vieta nėra pati svarbiausia – veikiau daug svarbesnė yra subjektą ištinkanti universali patirtis, stūksanti viename singuliariame taške. Jonas ir Adolfas Mekai, bėgdami iš Lietuvos, tikėjosi, ka atsidurs universitete, tačiau pateko į Vokietijos darbo stovyklą, iš jos – į pabėgėlių stovyklas, o tik tada atsidūrė JAV. Šiame filme nuolat juntamas pasimetimas, kūną skrodžianti vienatvė, sumišimas, o galiausiai – susižavėjimas kraštu, į kurį Mekai atvyko. Šimtai, o galbūt tūkstančiai vaizdų teka į mūsų sąmonę bėgant filmo laikui, juos įrėmina J. Meko balsas – poetiškas, svajingas, trapus. Filme režisierius prisipažįsta esantis pasaulio fiksuotojas, dienoraštininkas, kartais neapsisprendžiantis – ar jis verkia, ar dainuoja. Prasidėjęs kaip kelionės atgal (į Lietuvą) mitas jis galiausiai baigiasi supratimu, kad sugrįžimas galbūt jau niekada nebeįmanomas. скачать dle 10.5 отдых на озере Яровое